Kraunasi...

Olimpinė loterija „Perlas“ yra grupės loterinių produktų ir terminalinio prekybos tinklo ženklas. Jis sukurtas 1994 m. ir jau po metų pasiekė 96 % žinomumą Lietuvoje. Pavadinimo dalis, sakanti, kad tai olimpinė loterija, reiškia, jog iš šios loterijos pajamų yra finansuojamas Lietuvos olimpinis judėjimas ir sportas. Iš viso loterija per savo gyvavimo laikotarpį olimpinėms programoms remti pervedė 83 milijonus. 

 

 

Kas sukuria skaičių derinį Jūsų "Teleloto" bilieto lentelėje.
Jūsų biliete yra atsitiktinė 25 skaičių kombinacija. Tačiau šis atsitiktinis derinys nėra kompiuterio sukurtas bilieto pirkimo metu. Jis yra spausdinamas beveik iš 35 milijonų bilietų bibliotekos, ir ne iš atsitiktinės bibliotekos vietos, o visiškai iš eilės. Kai per pusmetį išspausdinami visi bilietai, vėl pradedama nuo pradžios.

Šią bilietų kūrimo programą sukūrė Londono firma IGI (dabar ją įsigijo Gtech Corporation, JAV). Kaip tik šią standartinę licencijuotą programą naudoja visos Europos, Amerikos, Australijos loterijos, kurios irgi turi šį žaidimą. Niekas, be IGI, negali daryti jokios šios programos korektūros.

Kadangi tiek milijonų bilietų reikia sukurti tik iš 75 skaičių (tiek yra "Teleloto" skaičių ir kamuoliukų), o kiekviename biliete turi būti net 25 skaičiai, suprantama, kad matematikos mokslų giliau nestudijavusiam žmogui bilietai atrodo įtartinai panašūs. Juos nervina, kad keliuose pirktuose bilietuose (skirtingomis dienomis, skirtingose parduotuvėse) yra panašūs skaičių deriniai. Tačiau tikrai nesunku suprasti, kad užtenka vieno skirtingo skaičiaus – ir tu laimi aukso puodą arba dėl to vienintelio skaičiaus jo negauni....

 Kaip papildinį šiai bilietų generavimo programai IGI sukūrė Fast Track programą, kuri yra naudojama "Teleloto". Jos pagalba lošimo metu (bet kurioje lošimo stadijoje) galima sužinoti, kaip sekasi žaidėjams namuose. Kai į kompiuterį, kurio atmintyje visos parduotų bilietų kopijos, įvedamas išriedėjęs kamuoliukas ar kamuoliukai, gaunama informacija, kurią lošimo vedėjai pranešinėja žaidėjams: kiek yra kampų, linijos ir t.t. laimėtojų, keliems žaidėjams trūksta vieno kamuoliuko iki aukso puodo, kada atsiranda didžiojo prizo ar aukso puodo laimėtojas, kiek jų.... Be šios technologijos nebūtų žinoma, kada pasibaigė žaidimas, kada sustoti. Abi šios technologijos – bilietų generavimo ir bilietų tikrinimo - naudojamos ir "Tuzine auksinių".  

"Teleloto"
automobilių ratas
pagamintas JAV firmos Smart Play, specializuo-tos loterijos įrangos ga-mintojos. Sertifikuotą šios firmos produkciją vartoja garsiausios pasaulio lote-rijos.


Loterijos "Perlas" lošimo mašinos
Visos lošimo mašinos pirktos iš pasaulinio garso loterijos produktų firmų, kurios pardavinėja tik aukštos patikimumo klasės sertifikuotus gami-nius. Visi lošimo kamuo-liukai papildomai ser-tifikuoti Lietuvos Metrolo-gijos Centre.

“Jėga-2” lošimo mašiną pagamino amerikiečių fir-ma “Smart Play”. Ji veikia kaip dulkių siurblys, tik oro srovės kryptis priešinga. Kompresorius pučia orą, kuris maišo kamuoliukus ir kelia juos į viršų, kol dalis jų pataiko į laimingų skaičių lizdus.

“Kenoloto” ir "Tuzinas auksinių" mašinas taip pat gamino Smart Play. Bet kamuoliukus jose maišo ne oras, o me-chaninė ranka-maišyklė. Atidarius sklendę mai-šymo indo apačioje, ka-muoliukai išrieda (iškren-ta) į laimingų skaičių len-tynėlę. 

„Teleloto” lošimo mašiną pagamino Brosh firma Vokietijoje. Joje kamuoliukų nemaišo nei oras, nei mechaninė ranka; tiesiog pats stiklinis cilindras sukasi ir kamuoliukai riedėdami maišosi. Maišymo procesą aktyvina ant cilindro vidinio paviršiaus suformuoti iškilimai. Kai reikia išridenti laimingą kamuoliuką, atidaroma sklendė ir kamuoliukas išrieda.

Ar lošimo mašinos sujungtos su jas valdančiu kompiuteriu?
Tai kai kurių žaidėjų sukurtas mitas. Visos lošimo mašinos yra mechaninės ir sujungtos tik su elektros tinklu. Išriedėjusių kamuoliukų numeriai į kompiuterius su parduotų bilietų duomenų bazėmis įvedami rankiniu būdu. Tada kompiuteris patikrina visas atmintyje saugomas parduotų bilietų kopijas ir atrenka laimėjusius bilietus.
 

Skaičių generatorius automobilių ir daiktinių prizų burtams.
Jis naudojamas "Teleloto" ir "Tuzine auksinių". Atsitiktinių skaičių generavimo programą jam sukūrė firma Studija X iš Kauno. Ne vienas žaidėjas tiki, kad vedėjas gali sustabdyti generatorių norimoje vietoje, tačiau tai mitas. Daugiaženkliai skaičiai yra gaminami naudojant klasikinį vienodai pasiskirsčiusių intervale [0;1] atsitiktinių skaičių algoritmą. Bet kuris kompiuteris per sekundę sugeba tokį algoritmą prasukti dešimtis tūkstančių kartų, t.y. pagaminti aibę skirtingų atsitiktinių skaičių. Jei televizoriaus ekrane būtų bandoma parodyti visus kompiuterio sugeneruojamus skaičius, jame būtų matomas tik ištisas mirgėjimas. Taigi žiūrovui rodoma tik maža dalelė sugeneruojamų skaičių, o iš tikrųjų procesas vyksta pašėlusiai greitai. Fiziškai neįmanoma sustabdyti skaičių generavimą norimoje vietoje, nes tarp dviejų parodomų skaičių prabėga dar tūkstančiai nerodomų. 

Kas yra terminalinė (on-line) prekybos sistema 

Tai modernu. Sudėtingo ir patikimo telekomunikacijų bei radijo tinklo pagalba bilietai išspausdinami jų pirkimo momentu. Per kelias sekundes "Keno" ir "Jėgos" žaidėjo pasirinkti skaičiai radijo ir telefoninio ryšio pagalba siunčiami į centrinį kompiuterį, čia jie patikimai registruojami ir užkoduojami – kompiuterio atmintyje įrašoma visa informacija apie pirkinį (skaičių derinys, pirkimo data ir laikas, parduotuvė, kaina, keliems lošimams pirktas bilietas ir t.t.). Siekiant saugumo, visi įrašai dubliuojami skirtinguose kompiuteriuose. Pirkėjui panorus įsigyti "Teleloto" ar "Tuzino auksinių" bilietą, terminalas akimirksniu perduoda užsakymą į centrinę kompiuterinę sistemą Vilniuje ir iš ten esančios bilietų bibliotekos atsiunčiamas bilietas. Sandėris greitas, saugus ir visiškai patikimas.

 
Terminalas nėra intelektualus įrenginys, kuris galėtų ką nors be centrinės kompiuterių sistemos atlikti. Visą informaciją, reikalingą bilietui išspausdinti jis gauna iš centrinės sistemos. Kai atėjus nustatytai valandai prieš lošimą centrinė sistema automatiškai (taip užprogramuota) nutraukia bilietų pardavimą, pats terminalas nė vieno, nė jokio bilieto išspausdinti ir parduoti negali. Dar svarbiau yra tai, kad centrinio kompiuterio programa yra tokia, kad nustatytu laiku išsijungus pardavimo programai, niekas jos nepajėgtų tą dieną dar kartą įjungti – Gtech apsaugos sistemos licen-cijuotos ir naudojamos visame pasaulyje. Duomenų apie pralaužimą kurioje nors šalyje nėra. Taigi, “pasidaryti” bilietą po to, kai įvyko lošimas, yra neįmanoma - tai mitas.